Pradžia

Vaistiniai augalai

Sėkminga, įdomi pamoka – ugdymo sėkmės pagrindas. Vadovaudamasi šiuo požiūriu, spalio 17 –ąją dieną biologijos mokytoja R. Jurgelėnaitė pakvietė pradinių klasių mokinius į mokyklos lauko teritorijoje esančią poilsio erdvę, kurioje vyko integruota sveikatos stiprinimo ir pasaulio pažinimo pamoka. Susėdus ant suoliukų aplink vaistažolėmis (liepų, ramunėlių, kraujažolės, pelargonijų žiedai, varnalėšų, žemuogių paprastosios garšvos ir ugniažolės lapai, erškėčių vaisiai, šermukšnio uogos) ir medumi padengtą stalą, vyko užsiėmimas ,,Pažink artimiausioje aplinkoje augančius vaistinius augalus ir jų gydomąsias savybes“. Pamokoje mokiniai tyrinėjo augalus, stengėsi juos pažinti, aiškinosi, kokias augalų dalis gali naudoti ruošdami vaistažolių arbatą, kaip teisingai juos džiovinti. Gėrėjosi vešliomis mokyklos aplinką puošiančiomis raudonžiedėmis pelargonijomis, uostė jų aliejų, kuris naudojamas kosmetikoje. 

Daug linksmų įspūdžių suteikė grikių ir pušų medaus ragavimas, skonio savybių lyginimas. Mokiniai sužinojo naudingos informacijos, kaip stiprinti imunitetą, kaip gydytis peršalus, kaip stiprinti nervų sistemą.
Netradicinėje aplinkoje vykusioje pamokoje pradinukai patyrė daug teigiamų emocijų, pabendravo, dalijosi patirtimi. Suprato, kad gydytis galima ne tik vaistais, bet ir vaistinėmis arbatomis, medumi ir kitomis gamtos dovanomis. Turėjo unikalią galimybę pažinti augmeniją visais pojūčiais.
Biologijos mokytoja Rimanta Jurgelėnaitė

Pažink mokyklos teritorijoje augančius vaistinius ir naudingus augalus

Šiltą ir rudenišką spalio 14-osios dieną 5-6 klasių mokiniams vyko netradicinė, integruota sveikatos stiprinimo bei gamtos ir žmogaus dalyko pamoka lauke ,,Pažink mokyklos teritorijoje augančius vaistinius ir naudingus augalus“. Pamokos tikslas - sužinoti, kokie augalai auga mokyklos teritorijoje ir kokios jų dalys gali būti naudingos. Buvo pravesta ekskursija mokyklos teritorijoje. Mokiniai tyrinėjo pagrindinius augalo organus. Ieškojo panašumų ir skirtumų tarp medžių, krūmų, žolių. Aiškinosi, kurių augalų, kuri dalis yra naudinga. Mokiniai buvo supažindinti su mokyklos teritorijoje augančiais vaistiniais augalais, vaistažolių rinkimo taisyklėmis bei kaip tinkamai jas išsaugoti. Penktokai ir šeštokai turėjo galimybę augalus tyrinėti naudojantis enciklopedijomis ir žinynais. Ugdytiniai buvo skatinami tinkamai elgtis gamtoje, ją tausoti. 

Mokiniai surado mokyklos teritorijoje augančių sveikatai naudingų augalų augimvietes ir surinko informaciją apie šių vaistažolių naudą.
Liepų žiedų arbata naudojami karščiavimui mažinti.
Varnalėšos šaknyse daug eterinių aliejų, inulino, vitamino C, jų antpilas naudojamas, kaip tulžies išsiskyrimą gerinanti, skausmą mažinanti priemonė.
Žemuogių lapų arbata naudojama sergant bronchine astma, padidėjusiam nerviniam dirglumui mažinti.
Kraujažolės lapuose, stiebuose, graižuose yra eterinių aliejų. Vartojama sutrinta žolė įvairiems kraujavimams stabdyti; joje daug karčiųjų medžiagų, turinčių sutraukiančių savybių.
Paprastosios garšvos lapuose daug vitamino C, citrinos rūgšties. Anksti pavasarį lapelius galima dėti į salotas.
Miškinio erškėčio vaisiai yra vitamino C šaltinis. Populiari jų uogų arbata, stiprina organizmą, tinka nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Ugniažolės antžeminės dalys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, veikia kepenis, gerina tulžies kokybę, pasižymi nuskausminančiu, spazmus mažinančiu poveikiu. Ši vaistažolė turi stiprų farmakologinį poveikį, todėl savarankiškai darytis arbatų, antpilų negalima, nes dėl įvairių šalutinių poveikių galima apsinuodyti.
Gebenės preparatai tinka nuo kosulio.
Pelargonijos gėlės eterinis aliejus naudojamas kosmetikoje.
Integruotos, netradicinėje erdvėje vykusios pamokos metu mokiniai įgijo gamtamokslinį supratimą apie artimiausioje aplinkoje augančius augalus, jų naudą žmogui, išmoko atpažinti keletą nepažįstamų augalų. Mokiniai patyrė mokymosi ir veiklos teigiamas emocijas, dalijosi mintimis, idėjomis.
Biologijos mokytoja Rimanta Jurgelėnaitė

Solidarumo bėgimas 2019

Jau šeštąjį rudenį iš eilės šimtuose Lietuvos mokyklų dešimtys tūkstančių moksleivių bėga tam, kad pasaulį padarytų geresne vieta gyventi – visi kartu švenčia solidarumą ir renka paramą tiems, kam jos labiausiai reikia. Šiais metais organizacija „Gelbėkit vaikus“ nuoširdžiai pakvietė Lietuvos mokyklas vėl susiburti kilniam tikslui ir dalyvauti Solidarumo bėgime 2019. Šių metų bėgimo metu surinktos lėšos bus skirtos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrus Lietuvoje lankančių vaikų gerovei užtikrinti bei padėti Ukrainos teritorijose gyvenantiems vaikams su negalia.

Prie šio kilnaus tikslo prisijungė ir mūsų nedidelė mokyklos bendruomenė. Spalio 11 dieną, nepabūgę stipraus vėjo, ugdytiniai dalyvavo solidarumo bėgime. Siekiant, kad renginys suteiktų daug gražių emocijų, bėgimas buvo paįvairintas linksmomis estafetėmis bei sportinių kliūčių ruožais.

Solidarumo bėgimo popietė subūrė mokyklos bendruomenę kilniam tikslui, ugdė mokinių socialinę atsakomybę, sąmoningumą.

Solidarumo bėgimo organizavimo komanda

Pasaulinė košės diena 2019

Spalio 10-oji yra Pasaulinė košės diena. Košės dienos tikslas - atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą bei paskatinti mokinius kiekvieną dieną pradėti nuo maistingų ir energijos visai dienai suteikiančių pusryčių. Mokykloje nuolat ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įpročiai, todėl prie šios Pasaulinės dienos paminėjimo prisijungė ikimokyklinukai, priešmokyklinukai bei 1-4 klasių ugdytiniai. Mokiniai prisiminė sveikos mitybos principus, aptarė maisto pasirinkimo piramidę. Tyrinėjo grūdinius produktus, aiškinosi, kurie priklauso pilno grūdo grupei. Sužinojo, kokia yra košės nauda mūsų organizmui. Taip pat vaikai išsiaiškino, iš ko yra gaminamos košės, kokį kelią turi nueiti grūdas, kol tampa gardžia koše. Tyrinėjo ir lygino javų rūšis, iš kurių yra ruošiama žaliava košėms gaminti. Ugdytiniai susipažino su senosiomis košės virimo tradicijomis (moliniame puode, krosnyje). Nustebo sužinoję, kad seniau šio patiekalo virėjai buvo vadinami košviriais. Berniukai susidomėję klausė pasakojimų apie kareiviškos košės istorijas bei receptus. Užsiėmimo dalyviai ragavo įvairių rūšių, skonių košes. Gardino jas vaisiais, medumi, sėklomis, cinamonu, riešutais, prieskoninėmis žolelėmis ir net daržovėmis. Aptarė, kokie košės pagardai yra palankūs sveikatai, kokių reiktų vengti. Žiūrėjo filmuką „Apie kiškiuką, kuris nenorėjo valgyti“, aptarė jį, kūrė inscenizacijas. Grupelėmis atliko kūrybinius darbus „Šaukštas gardžios košės“. Mokiniai noriai pasakojo apie tai, kokias košes jie valgo namuose, dalinosi receptais. Tikimės, kad vaikai nuo mažų dienų supras sveikos mitybos svarbą jų organizmui ir išmoks priimti sveikatai palankius mitybos sprendimus. 

Visuomenės sveikatos specialistė Reda Tamošaitienė

Pradinių klasių mokytoja Edita Burbienė